Žvilgsnis iš geštalto psichoterapeutės perspektyvos
Darbo aplinka dažnai tampa vieta, kurioje susiduria ne tik užduotys ir terminai, bet ir gyvi, jautrūs žmonės su savo emocijomis, lūkesčiais, baimėmis ir džiaugsmais. Kaip geštaltistė, matau, kad produktyvumas darbe labai glaudžiai susijęs su tuo, kiek mes esame susijungę su savimi: kūnu, emocijomis ir poreikiais, bei kiek galime būti tikrame kontakte su kitais.
Kas yra emocinis intelektas geštalto požiūriu?
Tai ne „įgūdis“, o gyvas procesas. Tai gebėjimas atpažinti, kada mane užvaldo įtampa, kada slepiu pyktį po šypsena, kada vengiu konflikto dėl baimės būti atstumtas. Tai gebėjimas sustoti, pastebėti: kas vyksta manyje dabar?, ko man reikia?, ką jaučiu dėl šio žmogaus ar situacijos?.
Kodėl tai svarbu produktyvumui?
Tik tada, kai esu tikras su savimi, galiu būti tikras su kitu. Kai pažįstu savo ribas, galiu jas aiškiai ir pagarbiai komunikuoti. Kai suvokiu savo emocinį kontekstą, tampu mažiau reaguojantis automatiškai: mažiau gynybiškas ir vengiantis. O tai reiškia – mažiau vidinių konfliktų, mažiau užslėpto nerimo ir daugiau aiškumo, kryptingumo, ryšio, galų gale – pasitenkinimo!
Ką tai keičia darbo aplinkoje?
Ką siūlyčiau praktikuoti?
Geštalte mes sakome: „Svarbiausia – sąmoningas buvimas čia ir dabar“. Darbo pasaulyje tai reiškia: daugiau gyvumo, mažiau kaukių. Tuomet produktyvumas tampa ne spaudimu iš išorės, o natūraliu, vidiniu judesiu į prasmę, ryšį ir kokybę.
