(Iki šiol kalbėjome, kaip pokyčiai komandoje prasideda nepastebimai ir kada jie pradeda kainuoti verslui. Dabar apie konkrečius signalus, kurie pasirodo dar prieš atsirandant pasekmėms.)
Komandos pokyčių signalai dažniausiai matomi kasdien
Dauguma vadovų galvoja, kad komandos pokyčiams pamatyti reikia sudėtingų sistemų ar ilgų apklausų. Praktikoje viskas paprasčiau.
Šiuos signalus matau beveik kiekvienoje augančioje komandoje, tik dažniausiai jie atrodo visiškai įprasti.
Trys signalai, kuriuos vadovai dažniausiai pamato per vėlai
1. Komanda vis rečiau ginčija sprendimus
Iš pradžių atrodo, kad komanda dirba sklandžiau.
Tačiau, kai komanda nustoja ginčytis, dažnai mažėja ne konfliktų, o psichologinė investicija į rezultatą.
Ką daro stiprūs vadovai?
Klausia komandos apie alternatyvas, o ne apie rezultatą.
2. Mažiau klausimų dar nereiškia daugiau aiškumo
Kai mažėja klausimų, vadovai dažnai tai interpretuoja kaip komandos savarankiškumą. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad žmonės nebemato prasmės ieškoti geresnio sprendimo.
Ką daro stiprūs vadovai?
1:1 pokalbiuose klausia: „Kur šiandien dažniausiai tenka prisitaikyti, o ne spręsti problemą?“
3. Vadovo kalendorius vėl pilnas operatyvinių sprendimų
Tai vienas ankstyviausių požymių, kad komandoje mažėja iniciatyva. Sprendimai grįžta ne todėl, kad sudėtingi, o todėl, kad komanda nebenori rizikuoti.
Ką daro stiprūs vadovai?
Savaitės pabaigoje peržiūri savo kalendorių ir įsivertina: „Kuriuos sprendimus realiai galėjo priimti komanda be manęs?“
Šie signalai retai atsiranda staiga. Dažniausiai jie kaupiasi mėnesiais, kol vieną dieną tampa akivaizdūs.
Kas realiai veikia mažų ir vidutinių įmonių komandose
Dažniausiai pakanka:
– reguliarių komandos pokalbių apie tai, kaip dirbame,
– suplanuotų 1:1 pokalbių,
– kelių tų pačių klausimų, kuriuos vadovas kelia.
Svarbiausia yar nuoseklumas, o ne vienkartinė iniciatyva.
Dažniausiai to pakanka, kad vadovas situaciją pamatytų anksčiau. Tačiau čia atsiranda vienas esminis dalykas: vien klausimų neužtenka. Svarbu, kas vyksta po jų.
Didžiausia klaida
Užduoti klausimus komandai ir nepriimti jokių sprendimų po to.
Vadovo užduodami klausimai komandai sukuria lūkestį, kad kažkas keisis. Kai po jų neatsiranda sprendimų, komanda tiesiog nustoja kalbėti atvirai. Komanda stebi vieną dalyką: ar vadovas imasi veiksmų. Nuo to priklauso, ar auga pasitikėjimas, ar žmonės pradeda atsitraukti.
Kas toliau?
Kitame straipsnyje: kas nutinka po pokalbių, kodėl vienose komandose atsiranda daugiau pasitikėjimo, o kitose prasideda tyla.
Vienas klausimas, kurį verta sau užduoti dabar:
Kurį signalą komandoje jau seniai matote, bet vis dar tikitės, kad jis praeis savaime?
